Kaip "bendrasis vartojimas" pakeis pasaulį?

Kaip bendrasis vartojimas pakeis pasaulį: Airbnb, Uber. Кas kitas?

Pasaulinio masto sharing economy („bendrojo vartojimo“) tendencijos rezultatas yra tas, kad paprasčiausia Uber vairuotojų paieškos paslauga praktiškai išbalansavo darbo rinką ir sukėlė masinius taksistų streikus Niujorke, San Fransiske ir Londone. Idėja dalintis tuo, ką turime, ir užsidirbti iš to keičia mūsų požiūrį į save ir kitus.

Pati „turėti“ koncepcija jau nebeaktuali

 

Daugelis tyrimų rodo, kad taip vadinamųjų „milenialų“ (žmonių, kuriems dabar 30-35 metai) karta jau rečiau perkasi namus, dar rečiau – automobilius. Apskritai, jie vengia brangesnių pirkimų – išskyrus Iphone‘ą, žinoma. 

Žmones iki 35 metų net vadina „nuomininkų karta“. Šiuolaikinis jaunimas permąsto sėkėms sąvoką. Jei anksčiau sėkmingais vadinome tuos, kurie turėjo nuosavą būstą ir automobilį, dabar gerbiami žmonės, investuojantys pinigus į patirtį ir įspūdžius: keliautojai, ekstremalai, „startuolių“ įkūrėjai.

Jauni žmonės sąmoningai atsisako pirkti nekilnojamąjį turtą ar net baldus, mieliau juos nuomodamiesi. Priežastis – žmonės nebenori stabilumo ir pasiturėjimo, vietoj to: lankstaus grafiko, finansinės ir geografinės nepriklausomybės.

Per 2008-2009 metų pasaulinę finansinę krizę žmonių balkonai ir garažai lūžte lūžo nuo daiktų: asmeninių dviračių, buitinės technikos, „gadžetų“,  suknelių „ne kiekvienai dienai“. Ką jau kalbėti apie automobilius ir namus, reikalaujančių didelių išlaidų. 2011 metais “Time” žurnalas įtraukė “sharing economy” į idėjų, pakeisiančių pasaulį, dešimtuką – tikimasi, kad nauja ekonomija sukels vartojimo sistemos revoliuciją.

Pasitikėjimo ekonomika

„Bendro vartojimo modelio žavesys yra jo finansinis stabilumas, pagrįstas žmonių santykiais, pasitikėjimu, gerumu“, – tiki Jonathan Gillon, Roost tarnybos – tarnybos, kurios paslaugomis naudodamiesi žmonės dalijasi parkavimosi vietomis ir patalpomis daiktams saugoti – vienas iš įkūrėjų ir vykdomasis direktorius. 

Keletas papildomų kvadratinių metrų prie namų gali tapti pajamų šaltiniu, jei paskelbsite šią žinią Parking Panda. DogVacay suteikia galimybę paversti nereikalingą nesuremontuotą kambarį jūsų name „penthauzu“ kieno nors šuniui. Jūs entuziastingas iškylautojas, bet neseniai gimė jūsų vaikas? Išnuomokite savo palapinę už $10 per dieną per Rentoid. Garaže seniai be reikalo mėtosi gręžtuvas? Tai atneš jums dar $10, jei kreipsitės į SnapGoods. O Liquid paslauga padidins jūsų pajamas net dvidešimčia dolerių, jei jūs turite seną dviratį, kuriuo gali pasivažinėti atvykę turistai.

Susitikimo vieta – tarpininkas nepakviestas

Per paskutinius ketverius metus atsirado bent jau 100 kompanių, siūlančių savininkams gauti nedidelio pelno už visokeriopą turtą, tačiau nereikalaujančių jokių papildomų išlaidų – bet būtent Uber ir Airbnb radikaliai pakeiti bendrajį vartojimą. Šios novatoriškos kompanijos pasiūlė prieinamus pagal kainą sprendimus praktiškiems vartotojams, o žmonės, siekiantiems papildomų pajamų ir lankstaus grafiko – unikalias uždarbio galimybes. Už tai imama komisija: Uber – 20%, Airbnb – 6 - 12% priklausomai nuo užsakymo kainos.

Dar neseniai pervežimo monopolistais buvo privačios taksi įmonės. Tačiau yra aibė paprastų vairuotojų, kuriems su jumis pakeliui ir kurie gali pavėžėti jus už ženkliai žemesnę kainą – kodėl gi nepasinaudoti šia proga? Uber leido žmonėms paversti savo transporto priemones iš finansinės naštos į pelno šaltinius.

Kiekvienas, turintis automobilį, gali atsisiųsti Uber programėlę, užsiregistruoti ir užsidirbti gerus atsiliepimus apie save. Produktas – kokybiškas pervežimas. Apmokėjimas – tiesiogiai vairuotojui. Tokioms programėlėms atsiradus, taksi vairuotojai pradėjo masiškai palikinėti savo darbo vietas ir dirbti nepriklausomai nuo įmonių.

Ar reikia pirkti namą gražioje aplinkoje ir važiuoti ten atostogauti, jei gyvenamąją vietą galima rasti per Airbnd bet kuriame Žemės kampelyje? Jums nereikės nei permokėti už nuomą, nei pirkti nekilnojamąjį turtą patinkančioje šalyje. Tinklalapis siūlo platformą, kurioje tarp šeimininko ir svečio užmezgamas ryšys – ir būtent šioje platformoje nuomininkas moka tam, kuris nuomoja būstą.

Airbnb ir Uber suteikė prieigą prie privataus būsto ir privačių automobilių. Nestebina ir faktas, kad šios kompanijos susidūrė su priešinimusi ir spaudimu iš tų, kurie priprato pasipelnyti iš „licencijos suteikimo“. Miesto valdžia sukuria įstatymus, ribojančius trumpalaikę nuomą iš privačių asmenų. Kai kuriose šalyse automobilių nuomos įmonės, neturinčiuos licencijos, net traukiamos atsakomybėn. Ką jau kalbėti apie problemas su mokesčiais.

Ekonomistai dar nėra tikri, kaip įvertinti sharing economy. Juos kamuoja klausimas: ar galų gale sukuriama nauja vertė, ar tiesiog naujos paslaugos užima egzistuojančio verslo vietą? Ko gero, abu atsakymai būtų teisingi. Trumpalaikis neigiamas efektas ekonomikai yra visada galimas, nes žmogus neįsigyja naujo automobolio. Tačiau, kalbant apie ilgalaikes perspektyvas, ekonomika tik laimės nuo to: ir tai yra gerai visiems. Praeitaisiais metais Airbnb užsakė savo verslo įtakos San Fransisko miestui tyrimą – ir rezultatai buvo šokiruojantys. Kadangi Airbnd pasiūlymai buvo pigesni, nei viešbučių, atvykusieji į miestą nuomojosi būstą ilgesniam laikui ir gyveno jame ilgiau, vadinasi – išleisdavo daugiau pinigų, vidutiniškai apie $1100 (tuomet kai viešbučiuose apsistoję turistai palikdavo tik $840). O 14% respondentų net pareiškė: jei ne Airbnb, jie išvis nebūtų atvykę į San Fransiską.

Vertingiausia – ką turime

Airbng ir Uber patirtis tapo akstinu sharing economy vystytis. 2014 metais pasaulinėje rinkoje atsirado APM Agentuur kompanija, kuri įvertino tai, ko iki jos niekas nedarė – laiką ir žmonių dėmesį. Kas mokės už tai pinigus? Reklama. Reklama moka man – Ad Pays Me projekto šūkis.

Iš tiesų reklamdaviai moka ir dabar – bet moka tarpininkams, t. y. paieškos sistemoms, tinklalapių savininkams, TV kanalams, radijo stotims, skelbimų lentoms ir pan. Kad ir kur atsidurtų žmonių – ten ateina reklama. Todėl ji sukelia negatyvias emocijas, ir žmonės stengiasi visokiais būdais atsiriboti nuo jos. Tačiau šis uždavinys yra sunkus: 65 metų žmogus vidutiniškai jau yra peržiūrėjęs apie 2 reklaminių vaizdo įrašų, nekalbant apie reklamjuostes, skrajutes ir kitus panašius dalykus.

APM Agentuur siekia, kad tai pasibaigtų, ir reklamos biudžetai būtų skirstomi be tarpininkų ir tik tarp tų, kurie žiūri reklamą. Be to, reklama turi būti tikslinė. Belikdavo sukurti platformą, kuri taptų reklamdavio ir vartotojo susitikimo vieta.

Taip atrodo asmeninė reklamos lenta, kurią gauna užsiregistravę vartotojai, ir 90% reklamdavio mokamos už reklamos peržiūrėjimą sumos atitenka vartotojui.

Kad ir kur jūs dirbtumėte, šiai vietai reikia reklamos. Drabužai, kuriuos dėvime, daiktai, kuriais naudojamės – apie daugelį sužinome tik reklamos dėka.

Keleivis moka vairuotojui, nuomininkas moka šeimininkui, reklamdavys moka vartotojui – visai tai yra sveiki santykiai, kurie daro mūsų gyvenimą paprastesnį.

#adpaysme #apm #apmagentuur #asmeninereklamoslenta #kitoksinternetas #bendrasisvartojimas #startup #saziningareklama #vietinisverslas #adpays.me