Sėkminga UAB "Ridola" vairavimo mokyklos reklamos kampanija

Reklamdavys: UAB "Ridola"
Kampanijos tikslas: pritraukti naujų mokinių
Tikslinė auditorija: jaunimas iki 35 metų
Reklamos paskelbimo vietas: Asmeninės reklamos lentos APMboard

Reklamjuostė: 287x90 px

Reklamos suvestinė

Panaudota lėšų: 13,22€
Parodymo kaina: 0,01€
Nukreipimas į puslapį: 0,03€
CTR: 77,39%
Gauta registracijų: 3
Konversijos kaina: 4,40€
Pajamos: 770€

UAB Ervit sėkminga reklamos kampanija

Reklamdavys: UAB "Ervit"
Kampanijos tikslas: gauti daugiau naujų puslapių kūrimo užsakymų
Tikslinė auditorija: verslininkai, aukščiausios grandies vadovai
Reklamos paskelbimo vieta: Asmeninės reklamos lentos APM Board

Reklamjuostė: 287x90 px

Reklamos suvestinė

Panaudota lėšų: 43,13€
Parodymo kaina: 0,01€
Nukreipimas į puslapį: 0,03€
CTR: 68,19%
Užpildytų paraiškų formų: 10 vnt.
Užbaigtų sandorių: 3 vnt.*
Paraiškos konversijos kaina: 4,31€
Konversijos kaina: 14,38€

*dėl likusių paraiškų dar vyksta derybos.

Didžiausias leidėjų košmaras dar tik prasideda

Prasidėjus interneto portalų erai, nemaža dalis laikraščių ir žurnalų leidėjų bejėgiškai stebėjo kaip grimzta jų žiniasklaidos imperija skaitmeninės aušros spinduliuose. Šiandien pagrindas iš po kojų ima slysti net ir populiarumu nesiskundžiantiems didžiųjų naujienų portalų valdytojams. Jį pajudino pasaulinis socialinių tinklų ir „Google“ aisbergas, nukreipęs interneto reklamos pajamų srautus toli už Atlanto. Kaip šie pokyčiai pakeis medijas ir jų įprastą darbą?

Apokaliptinės įžvalgos visuomet vertinamos kritiškai, tad bandant suprasti kokio masto pokyčius regime, remkimės faktais ir skaičiais. Interneto reklama sąlyginai skirstoma į tam tikrus segmentus: reklamos skydelius (banner), vaizdo reklamą, paieškos sistemų reklamą (search advertisement), socialinių tinklų reklamą ir skelbimus. Vokietijos statistikos agentūros „Statista“ duomenimis, 2014 m. Lietuvoje visa interneto reklamos rinka generavo apie 73,5 mln. USD pajamų. Per metus ji ūgtelėjo iki 87,3 mln. USD. Liūto dalį – apie 44 mln. USD čia atsiriekia būtent paieškos sistemų reklama. Reklamos skydelių dalis sudaro apie penktadalį visų pajamų, apie 15 proc. skelbimai, o likusią dalį dalijasi vaizdo reklama ir socialiniuose tinkluose išleidžiami pinigai. Tokiu būdu galime įsitikinti, kad apie 2/3 Lietuvos interneto reklamos pajamų keliauja į tolimą užjūrį. Tokiu būdu Lietuva tiesiog importuoja dideliais mastais reklamos paslaugas iš užsienio, nors mums atrodo, kad viską darome patys.

Devintoji banga ar tik krestelėjimas?

„Statista“ prognozuoja, kad kasmet mažiausiai 20 proc. padidės socialiniuose tinkluose perkamos reklamos kiekiai Lietuvoje ir ši tendencija tik stiprės. Tai reiškia, kad tradicinės žiniasklaidos priemonės praras vis didesnę dalį reklamos pajamų, o šios lėšos nebegrįš į Lietuvos leidėjų ar transliuotojų biudžetus. Pinigai keliaus tiesiai į „Google“, „Facebook“, „LinkedIn“ar kitų didelių užsienio bendrovių aruodus. Kitaip tariant mūsų šalies televizijos, radijo ir spaudos įmonės ilgainiui nebegaus tos dalies reklamos pajamų, kurias buvo įpratę apskaityti kasmet. Netikėtai atvira pirmaujančių interneto portalų „Delfi“, „15min.“ ir „Lietuvos rytas“ vadovų diskusija su „Google“ plėtros vadovu Baltijos šalims Vytautu Kubiliumi pernai vyko „Verslo žinių“ rengiamoje elektroninės žiniasklaidos konferencijoje „Best Internet 2015“. JAV korporacijos atstovas pernelyg neslėpė, kad vietinių portalų nevertina kaip itin rimtų konkurentų rungiantis dėl interneto reklaminių skydelių rinkos dalies. Į bandymus argumentuoti, kad lietuviškas turinys ir reklama yra itin svarbūs, „Google“ atstovas reagavo atsainiai ir priminė kas šiuo metu nustato žaidimo taisykles bei kokiu būdu reklama seka vartotoją įvairiuose tinklalapiuose. Portalų vadovams beliko pasukti kalbą apie naujas tendencijas – turinio rinkodaros sprendimus, vis didėjančią šios reklamos rūšies svarbą.

Žinant, kad didžiosios reklamos ir žiniasklaidos planavimo agentūros šiuo metu planuoja klientų rinkodaros ir reklamos kampanijas daugiausia naudodamos „Google“ įrankius ir vis dažniau įtraukia socialinių tinklų teikiamas galimybes, tokia milžiniškos korporacijos atstovo pozicija nė kiek nestebina. Šis pokalbis puikiai atspindi bendras tendencijas, tiksliau, tuos milžiniškus reklamos srauto praradimus apie kuriuos kalbama puse lūpų. Jei maždaug du trečdaliai internetinės reklamos pajamų keliauja ne į leidėjų kišenes, kokia ateitis jų laukia? Galbūt tinkamą atsakymą radome vieno iš Lietuvos investuotojų tinklalapyje, kuris analizavo vienos didžiausių Baltijos šalių medijos grupės finansų rodiklius ir galimybes įsigyti jos akcijų biržoje: „Augimo perspektyvos yra sudėtingos, pajamos iš internetinės žiniasklaidos sunkiai kompensuoja mažėjančias pajamas ir spaustuvės, ir popierinės žiniasklaidos, dėl šios priežasties investicijas į šią įmonę nepriskiriu prioritetinėms, tačiau kaip diversifikacijos priemonę laikau labai tinkama“.

Kas nenori fondų paramos?

Kol nauji reklamos planavimo įpročiai visai nenuplovė internetinės žiniasklaidos pamatų, „Google“ siūlo gelbėjimosi liemenę Europoje, pavadintą „Digital News Initiative“. Tai finansavimo programa internetinei žiniasklaidai, kuri turėtų sustiprinti joje dalyvaujančių partnerių redakcijas ir padėti išgyventi neramioje jūroje bei kurti pilnavertį, įdomų turinį. Šioje programoje mielai dalyvauja daugiau kaip tūkstantis žiniasklaidos bendrovių, kurių gretose regime ir tokius milžinus kaip britų BBC ir „The Economist“ ar „Guardian“, Vokietijos „Deutsche Welle“, Ispanijos “El Pais“, „Euronews“, Lenkijos „Gazeta Wyborcza“, Italijos „La Stampa“. Jei valstybės ir kitų fondų parama yra įprastas pajamų šaltinis medijoms, kodėl gi nepasinaudoti dosniu „Google“ pasiūlymu? Skirtumas tik tas, kad žiniasklaidos banginiai yra prašytojai, o ne padėties šeimininkai, kaip anksčiau.

Socialinio tinklo „Facebook“ vadovai pasirašė sutartį su devyniomis žiniasklaidos bendrovėmis: „The New York Times“, „National Geographic“, „BuzzFeed“, NBC, „The Atlantic“, „The Guardian“, „BBC News“, „Spiegel“ ir „Bild“. Joje pažymima, kad „Facebook“ gali skelbti dalį informacijos turinio tiesiogiai socialiniame tinkle, o ne dalintis leidėjų svetainėse jau paskelbtomis žinutėmis. Šią sutartį buvo nutarta pasirašyti dėl to, kad žmonės socialiniuose tinkluose itin aktyviai skaito portalų skelbiamas naujienas.

Remiantis susitarimu, „Facebook“ pažadėjo, kad leidėjų straipsniai bus įkelti iki 10 kartų greičiau mobiliojoje socialinio tinklo platformoje. Kaip vienas svarbiausių susitarimo privalumų įvardijama tai, kad nebereikės laukti dabar skaičiuojamų vidutiniškai 8 sek., kurių prireikia, norint paskelbti žinią socialiniame tinkle. Puikus bendradarbiavimas prarandamų pajamų fone.

Kiek anksčiau „Yahoo.com“ metė iššūkį pasaulinėms medijų korporacijoms, sukūrusi savo žinių tarnybą ir generuodama naujienų srautus savo kanaluose. Tai buvo suprasta kaip dar viena skaitmeninės eros apraiška, kartu su naujienų portalais kylančios bangos viršūnėje.

Leidėjų veidai visai paniuro po to kai ir „Facebook“ įkūrėjas užsiminė apie panašius planus. Tačiau kol siūlomi bendradarbiavimo mechanizmai, leidėjai maitinami kauleliais nuo turtingo socialinių tinklų ir paieškos sistemų milžinų vaišių stalo, jaudintis, rodos, nėra ko.

Ar galima keisti žaidimo taisykles?

Jei sutinkame su tuo, kad už reklamos sklaidą būtina sumokėti šį darbą atliekantiems kanalams, telieka paanalizuoti, kur keliauja mūsų už ją sumokėti pinigai. Jei jie pervedami į saulėtąją Kaliforniją, bet aplenkia Vilnių, Kauną bei kitus Lietuvos miestus, tikėtina, kad į mūsų vartotojų ar medijų savininkų kišenes jokia forma jie nebegrįš. Taigi, vietiniams leidėjams liks vis mažiau galimybių sukurti kokybišką turinį ir pateikti jį mums. Ar galima pakeisti šį ydingą ratą kažkuo kitu?

Juk ne tiek svarbu ar reklama bus publikuojama žiniasklaidoje ar kitose erdvėse, svarbu kokie bus vartotojų įpročiai, peržvelgiant ją. Dar svarbiau kur atsidurs reklamai skirti pinigai – už Atlanto ar grįš į vietines redakcijas ir ekonomiką.

Virtualios platformos „Adpays.me“ kūrėjas Evgenijus Glebovas teigia ieškojęs alternatyvų tradicinei internetinei reklamai ir sukūręs visiškai kitokį būdą pasiekti vartotojus. Jis siūlo eliminuoti tarpininkus ir tiesiogiai sumokėti potencialiems klientams ir pirkėjams už matytą reklamą. Dar geriau jei reklama bus įdomi vartotojui ir jam bus pasiūlyta jo mėgstamų produktų bei paslaugų.

Statiški su papildomomis funkcijomis, o greitu metu ir animuoti internetiniai reklamos skydeliai platformoje „Adpays.me“ pasiekia vartotojus tada, kai jie to pageidauja ir paspaudžia klavišą. Susikūręs asmeninę reklaminę lentą šioje platformoje, vartotojas gali matyti jį dominančią reklamą, o už jos žiūrėjimą uždirbs pinigų. Sistema veikia tarsi savotiška pašto dėžutė, kurios savininkas iš anksto laukia pranešimų apie tai, ką mėgsta. Spustelėjus atnaujinimo mygtuką, reklamos keičiasi, o į sąskaitą subyra vis didesnė suma, kuri rodoma ekrane. Šiuo atveju reklamdavys tiesiogiai apmoka už galimo kliento dėmesį. Už tiek dėmesio, kiek klientas pats nori jo skirti.

Estijoje registruoto startuolio „APM Agentuur“ vadovas E. Glebovas tikina, kad tai yra vienas pigiausių iki šiol naudotų reklamos būdų. Tačiau pagrindinis privalumas yra visai kitas. Toks reklamos būdas yra sąžiningas. Peržvelgęs reklamą žmogus gauna 90 proc. reklamdavio išleisto biudžeto, likę 10 proc. skirti sistemos administravimui. Jei lygintume su tradicine reklama, ją naudojant visas biudžetas atitektų „Google“ ar socialinio tinklo „Facebook“ savininkams.

Naujas reklamos kanalas, anot E. Glebovo, galėtų padėti išspręsti, atrodo, neišsprendžiamą vietinės žiniasklaidos problemą. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, užuot stengęsi pritraukti kuo daugiau reklamos investicijų, leidėjai turi grąžinti prenumeratą, kurią žmonės apmokės už reklamos peržiūras gautais pinigais. „Suprantame, kad šiuo metu visiškai atsisakyti reklamos žiniasklaidos priemonėms būtų tolygu savižudybei, tačiau taip bus ne visada: kuo toliau, tuo aiškiau matome, kad egzistuojantį žiniasklaidos finansavimo modelį reikia keisti. Mes esame pasiruošę bendradarbiauti su bet kuriuo naujienų portalu, kuris suteiktų savo skaitytojui galimybę mokėti už kokybišką medžiagą ir nematyti reklamos. Aptarsime bet kokį bendradarbiavimo variantą ir, žinoma, padėsime finansiškai“, –ragina „APM Agentuur“ vadovas.

Kol kas tai gana nauja iniciatyva, tačiau net ir nedidelis spindulėlis vilties atsiranda tuomet, kai kuriamos alternatyvos dominuojančiam reklamos modeliui.

Šaltinis: Verslo žinios, vz.lt
Nuoroda į straipsnį: http://vz.lt/vadyba/rinkodara/2016/01/29/didziausias-leideju-kosmaras-dar-tik-prasideda#ixzz3ylUNGqf3

Restorano IL MULINO reklamos kampanija

Reklamdavys: restoranas IL MULINO, Gedimino pr. 2, Vilnius

Kampanios tikslas: pritraukti naujų klientų pietų metu

Tikslinė auditorija: vilniečiai, mėgstantys europietišką virtuvę

Reklamos paskelbimo vieta: Asmeninės reklamos lentos APMboard

Reklamjuostė:  287x90 px

Reklamjuostės funkcija: skrajutės peržiūra

Reklamos suvestinė
Panaudotos lėšos:                 45,84€
Pasiekta auditorija:               1854
Unikalių skrajutės peržiūrų: 1365
CTR - 74%

Pasinaudojo pasiūlymu su skrajute: 37

Kadangi tai buvo naujas restoranas, tikslinė auditorija buvo labai plati: vilniečiai, mėgstantys europietišką virtuvę. Kampanijos tikslas buvo papasakoti Vilniaus gyventojams apie naują restoraną, todėl kliento pageidavimas buvo nesiaurinti auditorijos ir rodyti reklamjuostę plačiai auditorijai. Tai turėjo įtakos aukštai konversijos kainai 1,24€

APM Chat – apsimokantis reklamos sprendimas – laimi visi!

Inovatyvuas startuolio IT srityje projektas “APM Chat – kitokiai reklamai” startavo  www.indiegogo.com Organizavusi kampaniją komanda renka lėšas naujai įkvepiančiai reklamos platformai, skirtai interneto rinkai.

Los Andželas, Kalifornija (lapkričio 23, 2015) – APM Agentuur, registruotas Estijoje startuolis IT srityje, pradėjo minios finansavimo kampaniją www.indiegogo.com Kampanijos tikslas – surinkti $45,000. Šios sumos reikia tam, kad jie padarytų inovatyvią reklamos platformą APM Chat prieinamą plačiai auditorijai. APM Chat – tai nauja mobilioji programėlė, kurios pagrindinis bruožas – labiau apgalvotas reklamos būdas: reklamdaviai garantuotai pasiekia savo tikslinę auditoriją, neleisdami pinigų nefektyviems reklamos pobūdžio brukalams. Komanda jau sukūrė sistemą, kurioje klientai žiūri reklamą, gaudami pinigus už peržiūras. Būtent tai ir reiškia APM: “Advertising Pays Me” (angl. Reklama Moka Man). Komanda nusprendė sukurti naują platformą po to, kai platformos kūrėjas suprato, kad tradiciniai rinkodaros metodai, kuriuos jis naudojo savo paslaugų reklamai, nepaisant aukštos kainos, yra visiškai neefektyvūs; maža to, brukalai ir kiti reklamos būdai tik erzindavo klientus. Komanda teigia: “Mes kuriame šį instrumentą, kad suteiktume vietiniam verslui galimybę papasakoti apie savo prekes ir paslaugas sąžiningai, palaikytume aukštą klientų lojalumo lygį ir motyvuotume klientus bendradarbiauti su vietiniu verslu per reklamą, nekreipiant dėmesio į erzinančius brukalus”.   

APM Chat – žymiai efektyvesnis būdas verslui pasiekti savo tikslinę auditoriją, o vartotojai, savo ruožtu, mato tik tas reklamas, kurios jiems yra įdomios, ir tik tada, kai patys to norės. Veikimo principas ganėtinai paprastas: vartotojas atsisiunčia mobiliąją programėlę, sukuria paskyrą, nustato jį dominančios reklamos kriterijus, prideda draugus.  Vartotojai gali bendrauti su draugais, ir jiems nereikia nerimauti, kad juos bombarduos brukalais, nes jie matys reklamą tik tada, kai patys to norės. Reklamdaviai tiesiog įkelia reklamą, pasirenka planą (trukmė, parodymų skaičius, reklamjuostės dydis, interaktyviosios funkcijos, kt.), aktyvuoja reklamos kampaniją, sumokėję reikalingą pinigų sumą, tada – stebi savo kampaniją. Reklamos kampanija gali būti nutraukta bet kuriuo metu, ir visos nesunaudotos lėšos gali būti grąžintos arba perskirstytos kitai kampanijai ir pervestos kitiems klientams. Pinigai, kuriuos moka reklamdavys, naudojami norinčių žiūrėti reklamą vartotojų dėmesiui apmokėti, taigi APM Chat suteikia galimybę laimėti abiem pusėms.

APM Agentuur entuziastingai dirbo su APM Chat idėja ir dabar jie pasiruošę ją įgyvendinti – būtent todėl jie pradėjo kampaniją www.indiegogo.com ir pasamdė minios finansavimo specialistų komandą, kad ji jiems padėtų. Jie planuoja palaipsniui įgyvendinti APM Chat  funkcijas per metus – iki 2016 metų vidurio, ir jau žengė pirmus žingsnius. Komanda siūlo skirtingus bonusus tiems, kas palaiko kampaniją. Bonusai, motyvuojantys žmones finansuoti programėlę, įvairuoja nuo bonuso “Sveiki atvykę į Kitokį Internetą”, leidžiantį vartotojui sekti kampaniją ir gauti atnaujinimus, iki įvairių lipdukų, nuolaidų ir reklamos lygių. Išsamesnę informaciją galima rasti jų kampanijos puslapyje Indiegogo.

Apie APM Agentuur

APM Agentuur – IT startuolis, registruotas Taline, Estijoje. APM komandą sudaro jauni patyrę specialistai, kurių tikslas – padaryti reklamą draugiškesnę, naudingą ir efektyvią. Jie sukūrė APM Chat programėlę, kuri sujungs klientus su verslais tuo, kad klientams bus mokama už jų dėmesį ir laiką.

Sužinoti daugiau apie APM Chat crowdfunding: http://igg.me/at/APMchat/x/4835639

Daugiau informacijos apie APM Agentuur: https://www.adpays.me

Susisiekti su Denis Petrina: denisas@adpays.me

Facebook: https://www.facebook.com/APMAgentuurENG

Twitter: https://twitter.com/apmagentuur

APM Lviv Arena - Mums reikia jūsų balso!

APM Agentuur komanda prezentuos savo projektą Ad Pays Me renginyje Lviv IT Arena 2015! Jūs galite paremti projektą - tam reikia tik jūsų balso http://itarena.lviv.ua/call-for-startups/ 
Mes norime papasakoti pasauliui apie sąžiningą ir teisingą reklamą, ir mums reikia jūsų palaikymo!

#apm #adpaysme #reklamamokaman #kitoksinternetas #saziningareklama #vietinisverslas #sharingeconomy #lvivitarena2015 #startuolis

Nuo šios savaitės įdiegiame Paysera!

Svarbi informacija! Kitą savaitę mes pereisime iš mokėjimų sistemos PayPal į lietuvišką mokėjimų sistemą Paysera. Tai – gera žinia, nes dabar visi galės sutaupyti atlikdami pervedimus. Skirtingai nuo PayPal, pervedimai Payseroje yra nemokami, ir minimalios sumos lėšoms pervesti mes nenustatysime. Jeigu jūsų sąskaitoje yra daugiau nei 1 euras, mes siūlome arba atsiimti lėšas dabar per PayPal, arba palaukti, kol pereisime į Paysera, ir be komisinio mokesčio pervesti jas į Paysera.

APM Agentuur komanda
www.adpays.me  ‪#‎kitoksinternetas‬ #adpaysme #apmagentur #asmeninereklamoslenta #saziningareklama #sharingeconomy #startup

Kaip "bendrasis vartojimas" pakeis pasaulį?

Kaip bendrasis vartojimas pakeis pasaulį: Airbnb, Uber. Кas kitas?

Pasaulinio masto sharing economy („bendrojo vartojimo“) tendencijos rezultatas yra tas, kad paprasčiausia Uber vairuotojų paieškos paslauga praktiškai išbalansavo darbo rinką ir sukėlė masinius taksistų streikus Niujorke, San Fransiske ir Londone. Idėja dalintis tuo, ką turime, ir užsidirbti iš to keičia mūsų požiūrį į save ir kitus.

Pati „turėti“ koncepcija jau nebeaktuali

 

Daugelis tyrimų rodo, kad taip vadinamųjų „milenialų“ (žmonių, kuriems dabar 30-35 metai) karta jau rečiau perkasi namus, dar rečiau – automobilius. Apskritai, jie vengia brangesnių pirkimų – išskyrus Iphone‘ą, žinoma. 

Žmones iki 35 metų net vadina „nuomininkų karta“. Šiuolaikinis jaunimas permąsto sėkėms sąvoką. Jei anksčiau sėkmingais vadinome tuos, kurie turėjo nuosavą būstą ir automobilį, dabar gerbiami žmonės, investuojantys pinigus į patirtį ir įspūdžius: keliautojai, ekstremalai, „startuolių“ įkūrėjai.

Jauni žmonės sąmoningai atsisako pirkti nekilnojamąjį turtą ar net baldus, mieliau juos nuomodamiesi. Priežastis – žmonės nebenori stabilumo ir pasiturėjimo, vietoj to: lankstaus grafiko, finansinės ir geografinės nepriklausomybės.

Per 2008-2009 metų pasaulinę finansinę krizę žmonių balkonai ir garažai lūžte lūžo nuo daiktų: asmeninių dviračių, buitinės technikos, „gadžetų“,  suknelių „ne kiekvienai dienai“. Ką jau kalbėti apie automobilius ir namus, reikalaujančių didelių išlaidų. 2011 metais “Time” žurnalas įtraukė “sharing economy” į idėjų, pakeisiančių pasaulį, dešimtuką – tikimasi, kad nauja ekonomija sukels vartojimo sistemos revoliuciją.

Pasitikėjimo ekonomika

„Bendro vartojimo modelio žavesys yra jo finansinis stabilumas, pagrįstas žmonių santykiais, pasitikėjimu, gerumu“, – tiki Jonathan Gillon, Roost tarnybos – tarnybos, kurios paslaugomis naudodamiesi žmonės dalijasi parkavimosi vietomis ir patalpomis daiktams saugoti – vienas iš įkūrėjų ir vykdomasis direktorius. 

Keletas papildomų kvadratinių metrų prie namų gali tapti pajamų šaltiniu, jei paskelbsite šią žinią Parking Panda. DogVacay suteikia galimybę paversti nereikalingą nesuremontuotą kambarį jūsų name „penthauzu“ kieno nors šuniui. Jūs entuziastingas iškylautojas, bet neseniai gimė jūsų vaikas? Išnuomokite savo palapinę už $10 per dieną per Rentoid. Garaže seniai be reikalo mėtosi gręžtuvas? Tai atneš jums dar $10, jei kreipsitės į SnapGoods. O Liquid paslauga padidins jūsų pajamas net dvidešimčia dolerių, jei jūs turite seną dviratį, kuriuo gali pasivažinėti atvykę turistai.

Susitikimo vieta – tarpininkas nepakviestas

Per paskutinius ketverius metus atsirado bent jau 100 kompanių, siūlančių savininkams gauti nedidelio pelno už visokeriopą turtą, tačiau nereikalaujančių jokių papildomų išlaidų – bet būtent Uber ir Airbnb radikaliai pakeiti bendrajį vartojimą. Šios novatoriškos kompanijos pasiūlė prieinamus pagal kainą sprendimus praktiškiems vartotojams, o žmonės, siekiantiems papildomų pajamų ir lankstaus grafiko – unikalias uždarbio galimybes. Už tai imama komisija: Uber – 20%, Airbnb – 6 - 12% priklausomai nuo užsakymo kainos.

Dar neseniai pervežimo monopolistais buvo privačios taksi įmonės. Tačiau yra aibė paprastų vairuotojų, kuriems su jumis pakeliui ir kurie gali pavėžėti jus už ženkliai žemesnę kainą – kodėl gi nepasinaudoti šia proga? Uber leido žmonėms paversti savo transporto priemones iš finansinės naštos į pelno šaltinius.

Kiekvienas, turintis automobilį, gali atsisiųsti Uber programėlę, užsiregistruoti ir užsidirbti gerus atsiliepimus apie save. Produktas – kokybiškas pervežimas. Apmokėjimas – tiesiogiai vairuotojui. Tokioms programėlėms atsiradus, taksi vairuotojai pradėjo masiškai palikinėti savo darbo vietas ir dirbti nepriklausomai nuo įmonių.

Ar reikia pirkti namą gražioje aplinkoje ir važiuoti ten atostogauti, jei gyvenamąją vietą galima rasti per Airbnd bet kuriame Žemės kampelyje? Jums nereikės nei permokėti už nuomą, nei pirkti nekilnojamąjį turtą patinkančioje šalyje. Tinklalapis siūlo platformą, kurioje tarp šeimininko ir svečio užmezgamas ryšys – ir būtent šioje platformoje nuomininkas moka tam, kuris nuomoja būstą.

Airbnb ir Uber suteikė prieigą prie privataus būsto ir privačių automobilių. Nestebina ir faktas, kad šios kompanijos susidūrė su priešinimusi ir spaudimu iš tų, kurie priprato pasipelnyti iš „licencijos suteikimo“. Miesto valdžia sukuria įstatymus, ribojančius trumpalaikę nuomą iš privačių asmenų. Kai kuriose šalyse automobilių nuomos įmonės, neturinčiuos licencijos, net traukiamos atsakomybėn. Ką jau kalbėti apie problemas su mokesčiais.

Ekonomistai dar nėra tikri, kaip įvertinti sharing economy. Juos kamuoja klausimas: ar galų gale sukuriama nauja vertė, ar tiesiog naujos paslaugos užima egzistuojančio verslo vietą? Ko gero, abu atsakymai būtų teisingi. Trumpalaikis neigiamas efektas ekonomikai yra visada galimas, nes žmogus neįsigyja naujo automobolio. Tačiau, kalbant apie ilgalaikes perspektyvas, ekonomika tik laimės nuo to: ir tai yra gerai visiems. Praeitaisiais metais Airbnb užsakė savo verslo įtakos San Fransisko miestui tyrimą – ir rezultatai buvo šokiruojantys. Kadangi Airbnd pasiūlymai buvo pigesni, nei viešbučių, atvykusieji į miestą nuomojosi būstą ilgesniam laikui ir gyveno jame ilgiau, vadinasi – išleisdavo daugiau pinigų, vidutiniškai apie $1100 (tuomet kai viešbučiuose apsistoję turistai palikdavo tik $840). O 14% respondentų net pareiškė: jei ne Airbnb, jie išvis nebūtų atvykę į San Fransiską.

Vertingiausia – ką turime

Airbng ir Uber patirtis tapo akstinu sharing economy vystytis. 2014 metais pasaulinėje rinkoje atsirado APM Agentuur kompanija, kuri įvertino tai, ko iki jos niekas nedarė – laiką ir žmonių dėmesį. Kas mokės už tai pinigus? Reklama. Reklama moka man – Ad Pays Me projekto šūkis.

Iš tiesų reklamdaviai moka ir dabar – bet moka tarpininkams, t. y. paieškos sistemoms, tinklalapių savininkams, TV kanalams, radijo stotims, skelbimų lentoms ir pan. Kad ir kur atsidurtų žmonių – ten ateina reklama. Todėl ji sukelia negatyvias emocijas, ir žmonės stengiasi visokiais būdais atsiriboti nuo jos. Tačiau šis uždavinys yra sunkus: 65 metų žmogus vidutiniškai jau yra peržiūrėjęs apie 2 reklaminių vaizdo įrašų, nekalbant apie reklamjuostes, skrajutes ir kitus panašius dalykus.

APM Agentuur siekia, kad tai pasibaigtų, ir reklamos biudžetai būtų skirstomi be tarpininkų ir tik tarp tų, kurie žiūri reklamą. Be to, reklama turi būti tikslinė. Belikdavo sukurti platformą, kuri taptų reklamdavio ir vartotojo susitikimo vieta.

Taip atrodo asmeninė reklamos lenta, kurią gauna užsiregistravę vartotojai, ir 90% reklamdavio mokamos už reklamos peržiūrėjimą sumos atitenka vartotojui.

Kad ir kur jūs dirbtumėte, šiai vietai reikia reklamos. Drabužai, kuriuos dėvime, daiktai, kuriais naudojamės – apie daugelį sužinome tik reklamos dėka.

Keleivis moka vairuotojui, nuomininkas moka šeimininkui, reklamdavys moka vartotojui – visai tai yra sveiki santykiai, kurie daro mūsų gyvenimą paprastesnį.

#adpaysme #apm #apmagentuur #asmeninereklamoslenta #kitoksinternetas #bendrasisvartojimas #startup #saziningareklama #vietinisverslas #adpays.me