APM Chat – apsimokantis reklamos sprendimas – laimi visi!

Inovatyvuas startuolio IT srityje projektas “APM Chat – kitokiai reklamai” startavo  www.indiegogo.com Organizavusi kampaniją komanda renka lėšas naujai įkvepiančiai reklamos platformai, skirtai interneto rinkai.

Los Andželas, Kalifornija (lapkričio 23, 2015) – APM Agentuur, registruotas Estijoje startuolis IT srityje, pradėjo minios finansavimo kampaniją www.indiegogo.com Kampanijos tikslas – surinkti $45,000. Šios sumos reikia tam, kad jie padarytų inovatyvią reklamos platformą APM Chat prieinamą plačiai auditorijai. APM Chat – tai nauja mobilioji programėlė, kurios pagrindinis bruožas – labiau apgalvotas reklamos būdas: reklamdaviai garantuotai pasiekia savo tikslinę auditoriją, neleisdami pinigų nefektyviems reklamos pobūdžio brukalams. Komanda jau sukūrė sistemą, kurioje klientai žiūri reklamą, gaudami pinigus už peržiūras. Būtent tai ir reiškia APM: “Advertising Pays Me” (angl. Reklama Moka Man). Komanda nusprendė sukurti naują platformą po to, kai platformos kūrėjas suprato, kad tradiciniai rinkodaros metodai, kuriuos jis naudojo savo paslaugų reklamai, nepaisant aukštos kainos, yra visiškai neefektyvūs; maža to, brukalai ir kiti reklamos būdai tik erzindavo klientus. Komanda teigia: “Mes kuriame šį instrumentą, kad suteiktume vietiniam verslui galimybę papasakoti apie savo prekes ir paslaugas sąžiningai, palaikytume aukštą klientų lojalumo lygį ir motyvuotume klientus bendradarbiauti su vietiniu verslu per reklamą, nekreipiant dėmesio į erzinančius brukalus”.   

APM Chat – žymiai efektyvesnis būdas verslui pasiekti savo tikslinę auditoriją, o vartotojai, savo ruožtu, mato tik tas reklamas, kurios jiems yra įdomios, ir tik tada, kai patys to norės. Veikimo principas ganėtinai paprastas: vartotojas atsisiunčia mobiliąją programėlę, sukuria paskyrą, nustato jį dominančios reklamos kriterijus, prideda draugus.  Vartotojai gali bendrauti su draugais, ir jiems nereikia nerimauti, kad juos bombarduos brukalais, nes jie matys reklamą tik tada, kai patys to norės. Reklamdaviai tiesiog įkelia reklamą, pasirenka planą (trukmė, parodymų skaičius, reklamjuostės dydis, interaktyviosios funkcijos, kt.), aktyvuoja reklamos kampaniją, sumokėję reikalingą pinigų sumą, tada – stebi savo kampaniją. Reklamos kampanija gali būti nutraukta bet kuriuo metu, ir visos nesunaudotos lėšos gali būti grąžintos arba perskirstytos kitai kampanijai ir pervestos kitiems klientams. Pinigai, kuriuos moka reklamdavys, naudojami norinčių žiūrėti reklamą vartotojų dėmesiui apmokėti, taigi APM Chat suteikia galimybę laimėti abiem pusėms.

APM Agentuur entuziastingai dirbo su APM Chat idėja ir dabar jie pasiruošę ją įgyvendinti – būtent todėl jie pradėjo kampaniją www.indiegogo.com ir pasamdė minios finansavimo specialistų komandą, kad ji jiems padėtų. Jie planuoja palaipsniui įgyvendinti APM Chat  funkcijas per metus – iki 2016 metų vidurio, ir jau žengė pirmus žingsnius. Komanda siūlo skirtingus bonusus tiems, kas palaiko kampaniją. Bonusai, motyvuojantys žmones finansuoti programėlę, įvairuoja nuo bonuso “Sveiki atvykę į Kitokį Internetą”, leidžiantį vartotojui sekti kampaniją ir gauti atnaujinimus, iki įvairių lipdukų, nuolaidų ir reklamos lygių. Išsamesnę informaciją galima rasti jų kampanijos puslapyje Indiegogo.

Apie APM Agentuur

APM Agentuur – IT startuolis, registruotas Taline, Estijoje. APM komandą sudaro jauni patyrę specialistai, kurių tikslas – padaryti reklamą draugiškesnę, naudingą ir efektyvią. Jie sukūrė APM Chat programėlę, kuri sujungs klientus su verslais tuo, kad klientams bus mokama už jų dėmesį ir laiką.

Sužinoti daugiau apie APM Chat crowdfunding: http://igg.me/at/APMchat/x/4835639

Daugiau informacijos apie APM Agentuur: https://www.adpays.me

Susisiekti su Denis Petrina: denisas@adpays.me

Facebook: https://www.facebook.com/APMAgentuurENG

Twitter: https://twitter.com/apmagentuur

APM Lviv Arena - Mums reikia jūsų balso!

APM Agentuur komanda prezentuos savo projektą Ad Pays Me renginyje Lviv IT Arena 2015! Jūs galite paremti projektą - tam reikia tik jūsų balso http://itarena.lviv.ua/call-for-startups/ 
Mes norime papasakoti pasauliui apie sąžiningą ir teisingą reklamą, ir mums reikia jūsų palaikymo!

#apm #adpaysme #reklamamokaman #kitoksinternetas #saziningareklama #vietinisverslas #sharingeconomy #lvivitarena2015 #startuolis

Nuo šios savaitės įdiegiame Paysera!

Svarbi informacija! Kitą savaitę mes pereisime iš mokėjimų sistemos PayPal į lietuvišką mokėjimų sistemą Paysera. Tai – gera žinia, nes dabar visi galės sutaupyti atlikdami pervedimus. Skirtingai nuo PayPal, pervedimai Payseroje yra nemokami, ir minimalios sumos lėšoms pervesti mes nenustatysime. Jeigu jūsų sąskaitoje yra daugiau nei 1 euras, mes siūlome arba atsiimti lėšas dabar per PayPal, arba palaukti, kol pereisime į Paysera, ir be komisinio mokesčio pervesti jas į Paysera.

APM Agentuur komanda
www.adpays.me  ‪#‎kitoksinternetas‬ #adpaysme #apmagentur #asmeninereklamoslenta #saziningareklama #sharingeconomy #startup

Kaip "bendrasis vartojimas" pakeis pasaulį?

Kaip bendrasis vartojimas pakeis pasaulį: Airbnb, Uber. Кas kitas?

Pasaulinio masto sharing economy („bendrojo vartojimo“) tendencijos rezultatas yra tas, kad paprasčiausia Uber vairuotojų paieškos paslauga praktiškai išbalansavo darbo rinką ir sukėlė masinius taksistų streikus Niujorke, San Fransiske ir Londone. Idėja dalintis tuo, ką turime, ir užsidirbti iš to keičia mūsų požiūrį į save ir kitus.

Pati „turėti“ koncepcija jau nebeaktuali

 

Daugelis tyrimų rodo, kad taip vadinamųjų „milenialų“ (žmonių, kuriems dabar 30-35 metai) karta jau rečiau perkasi namus, dar rečiau – automobilius. Apskritai, jie vengia brangesnių pirkimų – išskyrus Iphone‘ą, žinoma. 

Žmones iki 35 metų net vadina „nuomininkų karta“. Šiuolaikinis jaunimas permąsto sėkėms sąvoką. Jei anksčiau sėkmingais vadinome tuos, kurie turėjo nuosavą būstą ir automobilį, dabar gerbiami žmonės, investuojantys pinigus į patirtį ir įspūdžius: keliautojai, ekstremalai, „startuolių“ įkūrėjai.

Jauni žmonės sąmoningai atsisako pirkti nekilnojamąjį turtą ar net baldus, mieliau juos nuomodamiesi. Priežastis – žmonės nebenori stabilumo ir pasiturėjimo, vietoj to: lankstaus grafiko, finansinės ir geografinės nepriklausomybės.

Per 2008-2009 metų pasaulinę finansinę krizę žmonių balkonai ir garažai lūžte lūžo nuo daiktų: asmeninių dviračių, buitinės technikos, „gadžetų“,  suknelių „ne kiekvienai dienai“. Ką jau kalbėti apie automobilius ir namus, reikalaujančių didelių išlaidų. 2011 metais “Time” žurnalas įtraukė “sharing economy” į idėjų, pakeisiančių pasaulį, dešimtuką – tikimasi, kad nauja ekonomija sukels vartojimo sistemos revoliuciją.

Pasitikėjimo ekonomika

„Bendro vartojimo modelio žavesys yra jo finansinis stabilumas, pagrįstas žmonių santykiais, pasitikėjimu, gerumu“, – tiki Jonathan Gillon, Roost tarnybos – tarnybos, kurios paslaugomis naudodamiesi žmonės dalijasi parkavimosi vietomis ir patalpomis daiktams saugoti – vienas iš įkūrėjų ir vykdomasis direktorius. 

Keletas papildomų kvadratinių metrų prie namų gali tapti pajamų šaltiniu, jei paskelbsite šią žinią Parking Panda. DogVacay suteikia galimybę paversti nereikalingą nesuremontuotą kambarį jūsų name „penthauzu“ kieno nors šuniui. Jūs entuziastingas iškylautojas, bet neseniai gimė jūsų vaikas? Išnuomokite savo palapinę už $10 per dieną per Rentoid. Garaže seniai be reikalo mėtosi gręžtuvas? Tai atneš jums dar $10, jei kreipsitės į SnapGoods. O Liquid paslauga padidins jūsų pajamas net dvidešimčia dolerių, jei jūs turite seną dviratį, kuriuo gali pasivažinėti atvykę turistai.

Susitikimo vieta – tarpininkas nepakviestas

Per paskutinius ketverius metus atsirado bent jau 100 kompanių, siūlančių savininkams gauti nedidelio pelno už visokeriopą turtą, tačiau nereikalaujančių jokių papildomų išlaidų – bet būtent Uber ir Airbnb radikaliai pakeiti bendrajį vartojimą. Šios novatoriškos kompanijos pasiūlė prieinamus pagal kainą sprendimus praktiškiems vartotojams, o žmonės, siekiantiems papildomų pajamų ir lankstaus grafiko – unikalias uždarbio galimybes. Už tai imama komisija: Uber – 20%, Airbnb – 6 - 12% priklausomai nuo užsakymo kainos.

Dar neseniai pervežimo monopolistais buvo privačios taksi įmonės. Tačiau yra aibė paprastų vairuotojų, kuriems su jumis pakeliui ir kurie gali pavėžėti jus už ženkliai žemesnę kainą – kodėl gi nepasinaudoti šia proga? Uber leido žmonėms paversti savo transporto priemones iš finansinės naštos į pelno šaltinius.

Kiekvienas, turintis automobilį, gali atsisiųsti Uber programėlę, užsiregistruoti ir užsidirbti gerus atsiliepimus apie save. Produktas – kokybiškas pervežimas. Apmokėjimas – tiesiogiai vairuotojui. Tokioms programėlėms atsiradus, taksi vairuotojai pradėjo masiškai palikinėti savo darbo vietas ir dirbti nepriklausomai nuo įmonių.

Ar reikia pirkti namą gražioje aplinkoje ir važiuoti ten atostogauti, jei gyvenamąją vietą galima rasti per Airbnd bet kuriame Žemės kampelyje? Jums nereikės nei permokėti už nuomą, nei pirkti nekilnojamąjį turtą patinkančioje šalyje. Tinklalapis siūlo platformą, kurioje tarp šeimininko ir svečio užmezgamas ryšys – ir būtent šioje platformoje nuomininkas moka tam, kuris nuomoja būstą.

Airbnb ir Uber suteikė prieigą prie privataus būsto ir privačių automobilių. Nestebina ir faktas, kad šios kompanijos susidūrė su priešinimusi ir spaudimu iš tų, kurie priprato pasipelnyti iš „licencijos suteikimo“. Miesto valdžia sukuria įstatymus, ribojančius trumpalaikę nuomą iš privačių asmenų. Kai kuriose šalyse automobilių nuomos įmonės, neturinčiuos licencijos, net traukiamos atsakomybėn. Ką jau kalbėti apie problemas su mokesčiais.

Ekonomistai dar nėra tikri, kaip įvertinti sharing economy. Juos kamuoja klausimas: ar galų gale sukuriama nauja vertė, ar tiesiog naujos paslaugos užima egzistuojančio verslo vietą? Ko gero, abu atsakymai būtų teisingi. Trumpalaikis neigiamas efektas ekonomikai yra visada galimas, nes žmogus neįsigyja naujo automobolio. Tačiau, kalbant apie ilgalaikes perspektyvas, ekonomika tik laimės nuo to: ir tai yra gerai visiems. Praeitaisiais metais Airbnb užsakė savo verslo įtakos San Fransisko miestui tyrimą – ir rezultatai buvo šokiruojantys. Kadangi Airbnd pasiūlymai buvo pigesni, nei viešbučių, atvykusieji į miestą nuomojosi būstą ilgesniam laikui ir gyveno jame ilgiau, vadinasi – išleisdavo daugiau pinigų, vidutiniškai apie $1100 (tuomet kai viešbučiuose apsistoję turistai palikdavo tik $840). O 14% respondentų net pareiškė: jei ne Airbnb, jie išvis nebūtų atvykę į San Fransiską.

Vertingiausia – ką turime

Airbng ir Uber patirtis tapo akstinu sharing economy vystytis. 2014 metais pasaulinėje rinkoje atsirado APM Agentuur kompanija, kuri įvertino tai, ko iki jos niekas nedarė – laiką ir žmonių dėmesį. Kas mokės už tai pinigus? Reklama. Reklama moka man – Ad Pays Me projekto šūkis.

Iš tiesų reklamdaviai moka ir dabar – bet moka tarpininkams, t. y. paieškos sistemoms, tinklalapių savininkams, TV kanalams, radijo stotims, skelbimų lentoms ir pan. Kad ir kur atsidurtų žmonių – ten ateina reklama. Todėl ji sukelia negatyvias emocijas, ir žmonės stengiasi visokiais būdais atsiriboti nuo jos. Tačiau šis uždavinys yra sunkus: 65 metų žmogus vidutiniškai jau yra peržiūrėjęs apie 2 reklaminių vaizdo įrašų, nekalbant apie reklamjuostes, skrajutes ir kitus panašius dalykus.

APM Agentuur siekia, kad tai pasibaigtų, ir reklamos biudžetai būtų skirstomi be tarpininkų ir tik tarp tų, kurie žiūri reklamą. Be to, reklama turi būti tikslinė. Belikdavo sukurti platformą, kuri taptų reklamdavio ir vartotojo susitikimo vieta.

Taip atrodo asmeninė reklamos lenta, kurią gauna užsiregistravę vartotojai, ir 90% reklamdavio mokamos už reklamos peržiūrėjimą sumos atitenka vartotojui.

Kad ir kur jūs dirbtumėte, šiai vietai reikia reklamos. Drabužai, kuriuos dėvime, daiktai, kuriais naudojamės – apie daugelį sužinome tik reklamos dėka.

Keleivis moka vairuotojui, nuomininkas moka šeimininkui, reklamdavys moka vartotojui – visai tai yra sveiki santykiai, kurie daro mūsų gyvenimą paprastesnį.

#adpaysme #apm #apmagentuur #asmeninereklamoslenta #kitoksinternetas #bendrasisvartojimas #startup #saziningareklama #vietinisverslas #adpays.me

 

Kodėl nemokamas turinys neįmanomas be eksploatacijos?

Kodėl nemokamas turinys internete neįmanomas be eksploatacijos?

            Didžioji turinio ir paslaugų dalis internete prieinama vartotojui visiškai nemokamai: elektroninis paštas, socialiniai tinklai, naujienų portalai... Tačiau ar kada nors buvote susimąstę: kodėl? Galbūt jūs mokate už nemokamą turinį žymiai daugiau, nei galite įsivaizduoti?

„Viskas nemokamai“ iliuzija

            Facebook, Google, naujienų portalai – taip galima būtų supaprastintai pavaizduoti daugelio interneto vartotojų kasdienį maršrutą. Šis maršrutas yra nemokamas ir, atrodo, visiškai saugus: perėjimas nuo vieno taško prie kito įvyksta beveik automatiškai. O kas būtų, jei vieną dieną jūs kaip visada apsilankytumėte savo pamėgtame naujienų portale, bet jo turinys jau būtų jums nebeprieinamas – jus mandagiai paprašytų apmokėti prenumeratą, jei jūs norite toliau naudotis šiuo naujienų portalu?  

            Ko gero, nerūpestingas pasivaikščiojimas būtų sugadintas: „Kodėl aš turiu už tai mokėti?“, – irzliai sušuks daugelis vartotojų. „Kodėl aš galiu naudotis Google ir Facebook visiškai nemokamai, o šis portalas dedasi nežinia kuo ir reikalauja iš manęs pinigų!“. Daugeliui atrodo, kad tokiose milžiniškose korporacijose, kaip minėtosios Google ir Facebook, dirba vien kasdien besiaukojantys savanoriai, atsidavę „Internetas – vartotojui“ idėjai. Viskas iš tiesų yra ne taip paprasta: 2014 metais metinis Facebook pelnas buvo lygus daugiau nei 12 mlrd. dolerių, Google – visiems 66 mlrd. Pamatę tokius skaičius, jūs vis dar tikite „Internetas – vartotojui“ misija?  

            Mūsų naujienų portalai vargu ar gali pasigirti tokiu pelnu. „Čia jau nebe mano problemos“, – pasakyk tipiškas vartotojas, pripratęs nemokamai naudotis interneto stebuklais. „Tegul apskritai džiaugiasi, kad juos skaito“. Tokia logika tik eilinį kartą įrodo, kad patys vartotojai nesuvokia, kad jie taip pat yra kapitalo gamybos proceso dalyviai, kuriame jų vaidmuo toli gražu nepavydėtinas... Juk iš tiesų internetas – tai ne vieta, kur visi lygūs, bet griežta piramidė, valdoma iš viršaus.  

Interneto piramidė

            Google ir Facebook pavyzdžiai (nors jų yra žymiai daugiau) – tai pavyzdžiai tų, kas yra piramidės viršūnėje. Būtent jie sukuria „viskas nemokamai“ iliuziją. „Tai kas gi čia blogo?!” – dar viena nepasitenkinimo banga. Paradoksalu, bet problemos šaknis yra būtent tai, kad viskas (iš pirmo žvilgsnio) yra nemokamai. 

            Kad tai, jog viskas nemakoma, būtų įrodyta, tereikia užduoti vieną paprastą klausimą: kaip jums atrodo, iš kur šie tinklalapiai turi tokį pelną? Jei nemokate jūs, vadinasi, už jus moka kažkas kitas. Šis kitas – ne koks nors geradarys, pasiruošęs atiduoti paskutinį centą, kad jūs galėtumėte paskaityti naujienų srautą Facebook, arba paieškoti Google, kur praleisti vakarą. Šis kitas – reklama.  

            Jei tinklalapiai diktuoja taisykles iš piramidės viršūnės, tai reklama yra tai, kas valdo piramidę, tai, kas nustato taisykles. Jūs ieškojote, kur praleisti vakarą? Puiku! Google pasiūlys jums porą jaukių vietelių, ir jūs greičiausiai galėsite įgyvendinti savo planus. Tačiau viskas ne taip paprasta. Kitąsyk, kai jūs nuspręsite kaip visada paskaityti naujienų srautą, dešinėje nuo jo jūs pamatysite arba vietą, kur gerai praleidote vakarą, tarytum užsimenančią, kad būtų visai nebloga apsilankyti joje dar kartą, arba kitas, panašias vietas, įkyriai primenančias jums, kad atėjo laikas paįvairinti savo laisvalaikį. Tai pirmieji „viskas nemokamai“ iliuzijos spąstai – jus seka, ir jūsų asmenine informacija yra naudojamasi be jūsų leidimo. 

            Antrieji spąstai dar pavojingesni – jūs, ko gero, net patys to nesuvokdami, tampate tinklalapių, esančių piramidės viršūnėje, kapitalo gamybos priemonė. Visiškai nemokamai. Pavogta informacija apie jūs naudojama tam, kad po to reklama galėtų vogti jūsų dėmesį. Ji visur: jūsų asmeninėje paskyroje, naujienų sraute, paieškos sistemoje, net elektroniniame pašte – jūsų niekas neperspėjo ir net neklausė, ar jūs norite žiūrėti reklamą, ar norite, kad jūsų asmeniniai duomenys būtų naudojami tokiais tikslais. Google ir Facebook nusprendė viską už jus ir už milijonus kitų žmonių: mes siūlome jums savo paslaugas nemokamai, nuvertiname jūsų dėmesį ir taip užsidirbame milijardus. 

            Tiesiog naudokitės Google, Facebook ir kitų tinklalapių paslaugomis. Visiškai nemokamai.  

Kaip auditorija tampa vartotojų srautu     

            Informaciniuose tinklalapiuose eksploatacijos mechanizmas yra dar labiau rafinuotas. Jeigu anksčiau internetas buvo pažadu, kad tai bus vieta, kur visi bus lygūs, kur kiekvienas galės išsakyti savo nuomonę, kuri bus išgirsta, kur vietinės ir pasaulinės problemos bus sprendžiamos drauge, o prieinama visiems žiniasklaida ugdys pilietinę visuomenę, jau dabar, po dešimt metų, į tai galima reaguoti nebent karčia šypsena. Visos išvardytos vertybės turi vieną bendrą sąlygą – pagarbą asmeniui. Nuo tos akimirkos, kai jūs apsilankote naujienų portale, jūs iš asmens pavirstate į vartotojų srauto dalį. 

            „Bet kaip tai įmanoma? Juk aš galiu komentuoti, polemizuoti su kitais, galiausiai, tiesiog nustoti lankytis tinklalapyje, kuris man nepatinka!”, – ginčysitės jūs. Tai tiesa, bet, kad ir kaip būtų liūdna, jūsų nuomonė ir gerai apsvarstyti argumentai komentaruose niekam neįdomūs: sistemai jūs arba 1, arba 0: arba jūs esate, arba jūsų nėra. Tai dar vienas „viskas nemokamai“ iliuzijos spąstas, kuris naujienų portaluose tampa dar ir dalyvavimo iliuzija. Jūs – tiktai 1, ir, nesunku suprasti, kad tokių 1, kaip jūs – milijonai. Jūs net ne klientas ir ne pilnavertis vartotojas, kuris gali būti teisus, jūs – tiesiog skaičius, vartotojų srauto dalelė. O jūsų mėgstamas portalas, kuriame jūs kasdien skaitote naujienas, parduoda jus reklamdaviams, kurie, savo ruožtu, vagia jūsų dėmesį. 

            Ar galima kaltinti interneto portalų savininkus? Ne – tokioje sistemoje jie neturi kitos išeities. Ar galima kaltinti žurnalistus dėl to, kad labai dažnai jie siūlo prastos kokybės, atsainiai paruoštą ir net kartais kvailą medžiagą? Ne. Jie atlieka savo darbą, kuris tinka jų pagrindiniam darbdaviui – reklamai. Jūs apsilankėte tinklalapyje – jūs tapote 1, jūs peržiūrėjote medžiagą – jūs tapote 1, ji jums patiko ar nepatiko, ir jūs nusprendėte išsakyti savo nuomonę – jūs tapote 1. Kokybė bet kuriame piramidės laiptelyje neturi prasmės, vienintelis svarbus dalykas – jūsų dėmesys, jūs „vienetas“, kuris vėliau lengvai konvertuojamas į jau piniginį vienetą.  

            Vadinasi, žiniasklaida, žinoma kaip ketvirtoji valdžia, praranda savo visuomeninę funkciją – informuoti visuomenę ir formuoti pilietinę savimonę, mainais siūlydama dalyvavimo iliuziją, kuri iš tiesų – tiktai parankus reklamai vartotojų srauto generavimo mechanizmas. O jūs sutinkate atiduoti valdžią nesąžiningai reklamai?

Keisti sistemą

            Saugus pasivaikšiojimas internete gali sukelti daug pavojų, tiek asmeninių, tiek visuotinių: reklama vagia jūsų duomenis ir dėmesį, naikina kokybišką žurnalistiką, paversdama ją manipuliacijos priemone. Tačiau mes galime tai pakeisti – tam reikia atsisakyti „viskas nemokamai“ iliuzijos. 

            Visų pirma, tai galima padaryti grąžinus mokamą prenumeratą (kaip buvo su laikraščiais). Reikia suvokti, kad, kol kažkas moka už jus, šis kažkas taip pat sprendžia, kas jūs, taip pat – ką ir kaip jūs skaitysite. Mokamos prenumeratos grąžinimas reiškia kokybiškos informacinės ir analitinės žurnalistikos reabilitaciją – mokėdami už turinį, jūs tampate pilnaverčiu naujienų portalo vartotoju ir dalyviu.  Žurnalistai bus motyvuoti atsakingai atlikti savo darbą, o jūs skaitysite kokybiškus straipsnius. 

            Antru dalyku pasirūpins APM Agentuur (www.adpays.me) – kompanija, siūlanti visiškai naują požiūrį į reklamą ir internetą. Mes suteikiame jums asmeninę reklamos lentą, kurioje jūs matysite tik tuos reklamos skelbimus, kurie yra įdomūs jums, ir tik tada, kai patys to norėsite. Svarbiausia: mes tikime, kad galima grąžinti pagarbą asmeniui internete, todėl reklamdaviai mūsų tinklalapyje sumokės jums 90% reklamos skelbimo, kurį jūs peržiūrėsite, kainos.  

            Mes esame prieš piramides ir prieš etiketes, kurias klijuoja piramidės savininkai. Reklama – ne blogis, o padėjėjas rasti tai, ko mums reikia. Žiniasklaida – ne vartotojų srauto generatorius, o gyvybiškai svarbus visuomenei institutas, kuris turi būti apmokamas tų, kam jis dirba. Mes tikime, kad sukurti internetą vartotojui, internetą, kur gerbia jus ir jūs gerbiate kitus, dar ne vėlu. 

             

#adpaysme #apm #apmagentuur #asmeninereklamoslenta #kitoksinternetas #bendrasisvartojimas #startup #saziningareklama #vietinisverslas #adpays.me